loskauninkas

×loskauniñkas, -ė smob. (2) kas dirba ne prašomas, ne iš pareigos, bet savo noru: Loskauniñkuo žmoguo nereik nė zaploto Als. Suprašys, ir sueis teip loskauniñkai KlvrŽ. Loskauninkas liuob eis į dvarą didesnims darbams Pkl.